Ugdymo principai

 

Įsivaizduokite, kad pirmą kartą įžengėte į Montessori mokyklą.

Jūs patenkate į tylią, ramybės kupiną atmosferoje, kurioje kiekvienas vaikas įtrauktas į savo asmeninį darbą ir, tuo pačiu metu, girdimas linksmas šurmulys ir draugiškas bendravimas. O kur gi mokytojai? O, štai viena mokytoja ramiai sėdi ant grindų ir rodo vaikui matematikos priemonę. Tuo metu prieina kitas vaikas, norintis dalyvauti kartu, bet jis nepertraukia mokytojos, jis tiesiog atsisėda šalia ir klausosi. Pamatote mažą mergaitę, kuri išpylė vandenį ir laukiate kada gi prieis suaugęs žmogus ir padės jai, bet ne, vaikas pats nueina ir pasiima kempinę. Mergaitė pati išvalo ten, kur išpylė,  o paskui sutvarko savo darbo vietą ir net pristumia kėdę! Toje pačioje klasėje verkia berniukas, kuris susižeidė pirštą. Mokytojo padėjėjas maloniai pasirūpina juo, patikrina sužeidimą ir parodo berniukui kur yra popierinės nosinaitės tam, kad jis išsipūstų nosį ir nusivalytų ašaras. Pasilikus valandą arba ilgiau, jūs pajusite ramią ir dabingą atmosferą viso vizito metu.

Jei jūs dar nė karto nebuvote Montessori klasėje, tikriausiai kai kas jus stebina ką perskaitėte aukščiau. Tik atvykus į mokyklą, kurioje mokoma Marijos Montessori metodu, įsitikinsite, kad visa tai yra tiesa.

 

ĮVADAS Į MONTERSSORI FILOSOFIJĄ.

Daktarės Marijos Montessori pagrindinis tikslas tai edukacija dvejomis kryptimis – orientuota į biologinę vaiko raidą ir į socialinę-bendruomeninę raidą bei jų poveikį vaikams.

Biologinė vaiko raida. Vaikas auga, išmoksta ropoti,  pradeda vaikščioti. Tam tikru laiku jis ima kalbėti. Vaikui sukanka metai, po to antri, treti ir t.t. Vaikas auga natūraliai. Mūsų, kaip tėvų ir mokytojų tikslas padėti vaikui natūraliai vystytis, rūpintis jų saugumu ir sveikata.

Socialinė-bendruomeninė raida. Labai svarbu kokioje aplinkoje ir bendruomenėje auga vaikas. Tuo metu, kai vaikas Afrikoje mokosi pasisemti vandens iš šulinio, vaikas Amerikoje mokosi paleisti vandenį iš čiaupo.  Mūsų tikslas – įsteigti mokyklą, kurios veikla padėtų vaikui sėkmingai tobulėti jį supančioje aplinkoje.

 

Marijos Montessori  ugdymo metodas išsivystė dar tada, kai ji atlikinėjo medicininius tyrimus. Jos požiūris buvo mokslinis: ji sukūrė mokymosi priemones vaikams, remdamasi savo tyrimais. Ji stebėjo, analizavo ir darė išvadas. Mariją montessori nustebino, kad vaikai naudojo mokymosi priemones sensoriniams refleksams tobulinti ir labai sparčiai mokėsi. Atrodė, kad šis veržlumas atėjo iš niekur ir skatino neįtikėtiną vaikų smalsumą, energiją, ir koncentraciją.

Daktarę Montessori stebino vaikų prigimtinis norą ir gebėjimą mokytis, ir ši idėja įkvėpė ją naujiems atradimams.

 

Montessori filosofijos pagrindas

Pats svarbiausias daktarės Montessori mokymo filosofijos pagrindas yra įsitikinimas, kad vaikas mokosi jam geriausiu tempu nekonkurencingoje aplinkoje. Taip pat, Montessori mokykla leidžia laisvai judėti aplinkoje, kuri yra specialiai paruošta mažųjų tyrinėtojų atradimų įgyvendinimui. Tokia aplinka pabrėžia nepriklausomumą, laisvę be apribojimų, ir pagarbą kiekvieno vaiko fizinei ir socialinei raidai.

 

Kitas mokymo metodo kriterijus yra amžiaus skirtumas klasėje, kur vaikai paprastai mokosi toje pačioje aplinkoje tris metus 0-3m (kūdikiai), 3-6m (priešmokyklinukai), 6-9m (pradinukai), 9-12m (vyresni pradinukai). Labiausiai yra paplitusios priešmokyklinės klasės vaikams nuo 3 iki 6 metų.

 

Mokiniai užsiėmimų metu laisvai pasirenka norimą veiklą. Pavyzdžiui, vaikas pasirenkantis priemones iš matematikos srities, parodo mums, kad šiuo metu vystosi būtent “matematinė smegenų sritis“. Mokytojas privalo pasitikėti vaiku, kad jis ar ji judės kiekvienoje srityje kartu su klase ir su metais, kol baigs mokyklą.

 

Montessori mokyklos ypatybė – nenutrūkstanti dviejų valandų darbo trukmė. Mūsų mokykloje galima stebėti mažą vaiką, kuris, darbo metu, renkasi daugybę įvairiausių veiklų. Tuo tarpu vaikų darželyje, atliekamas tik vienas, intensyvus ir didelis darbas.

 

Montessori metodika mokina vaikus mokytis pasinaudojant pačių pasirinktomis praktinėmis priemonėmis ir įsivertinti pačiam save, o ne tik atlikti mokytojo paskirtas užduotis ir laukti jo įvertinimo.

 

Montessori mokytojai stebi mokinių veiklą ir pasirušia padėti. Minimaliai patardamas, mokytojas padeda mokiniui surasti savo klaidas, kad vaikas mokytųsi iš savo klaidų. Mokymo teorija atrasta Marijos Montessori, vėliau buvo vystyta tiek jos pačios, tiek jos sūnaus Mario ir vėlesnių bendradarbių.

 

Daktarė Marija Montessori buvo laikoma revoliucioniere, ne savo laikmečio moterimi. Jos idėjos ankstesniame švietime buvo visiškai naujos;  XXa. nebuvo mokyklų vaikams iki šešerių metų. Atviras mokymas, mokymas atliekant bandymus, nevertinant pastangų pažymiu, mokinių mokymas jų pasirinktu tempu, mokymosi priemonės, komandinis mokymasis – tai tik keli Marijos Montessori mokymosi metodų atradimai.

 

Kitas jos pasiekimas – vaikui pritaikyti baldai. Montessori tipo mokyklos neįsivaizduoja mokymosi aplinkos be vaikams pritaikytų baldų.

 

Šiandiema mes labiau vertiname švietimo naujoves  ir remdamiesi Montessori mokymosi metodikos pagrindu, kuriame naujas mokymosi idėjas ir priemones, pritaikytas šiuolaikinei vaikų kartai.